Nauji projektai Rusijos naftos ir dujų pramonėje, įskaitant Arkties šelfą, žada tolesnį vidaus antikorozinių dangų rinkos augimą.
COVID-19 pandemija padarė didžiulį, bet trumpalaikį poveikį pasaulinei angliavandenilių rinkai. 2020 m. balandžio mėn. pasaulinė naftos paklausa pasiekė žemiausią lygį nuo 1995 m., po to, kai sparčiausiai išaugo perteklinės naftos atsargos, „Brent“ rūšies naftos kaina sumažėjo iki 28 USD už barelį.
Tam tikru momentu JAV naftos kaina pirmą kartą istorijoje netgi tapo neigiama. Tačiau atrodo, kad šie dramatiški įvykiai nesustabdo Rusijos naftos ir dujų pramonės veiklos, nes prognozuojama, kad pasaulinė angliavandenilių paklausa greitai atsigaus.
Pavyzdžiui, TEA tikisi, kad naftos paklausa atsigaus iki prieškrizinio lygio jau 2022 m. Dujų paklausos augimas – nepaisant rekordinio sumažėjimo 2020 m. – ilgainiui turėtų grįžti tam tikru mastu dėl spartėjančio pasaulinio anglies perdirbimo į dujų perjungimas elektros energijos gamybai.
Rusijos milžinai „Lukoil“, „Novatek“, „Rosneft“ ir kiti uostai planuoja pradėti naujus projektus naftos ir dujų gavybos srityje tiek sausumoje, tiek Arkties šelfe. Rusijos vyriausybė savo energetikos strategijos iki 2035 m. esmę laiko savo Arkties išteklių eksploatavimu naudojant SGD.
Atsižvelgiant į tai, Rusijos antikorozinių dangų paklausa taip pat turi šviesių prognozių. Remiantis Maskvoje įsikūrusios ekspertų grupės „Discovery Research Group“ atliktais tyrimais, bendras šio segmento pardavimas 2018 m. sudarė 18,5 mlrd. rublių (250 mln. USD). Į Rusiją buvo importuota dangų už 7,1 mlrd. rublio (90 mln. USD), nors, anot analitikų, importas šiame segmente turi tendenciją mažėti.
Kita Maskvoje įsikūrusi konsultacijų agentūra „Concept-Center“ apskaičiavo, kad pardavimai rinkoje fiziškai svyravo nuo 25 000 iki 30 000 tonų. Pavyzdžiui, 2016 m. antikorozinių dangų rinka Rusijoje buvo įvertinta 2,6 mlrd. rublių (42 mln. USD). Manoma, kad pastaraisiais metais rinka nuolat auga, vidutiniškai 2–3 proc. per metus.
Rinkos dalyviai išreiškia pasitikėjimą, kad ateinančiais metais dangų paklausa šiame segmente didės, nors COVID-19 pandemijos poveikis dar nesibaigia.
„Pagal mūsų prognozes, paklausa [artimiausiais metais] šiek tiek didės. Naftos ir dujų pramonei naujiems projektams įgyvendinti reikalingos antikorozinės, karščiui atsparios, ugniai atsparios ir kitokio tipo dangos. Tuo pačiu metu paklausa pereina prie viensluoksnių polifunkcinių dangų. Žinoma, negalima ignoruoti koronaviruso pandemijos, kuri, beje, dar nesibaigė, pasekmių“, – sakė Rusijos dangų gamintojos „Akrus“ generalinis direktorius Maksimas Dubrovskis. „Pagal pesimistines prognozes, statybos [naftos ir dujų pramonėje] gali vykti ne taip greitai, kaip planuota anksčiau.
Valstybė imasi priemonių, kad paskatintų investicijas ir pasiektų numatytus statybų tempus“.
Ne kainų konkurencija
„Industrial Coatings“ duomenimis, Rusijos antikorozinių dangų rinkoje yra mažiausiai 30 žaidėjų. Pagrindiniai užsienio rinkos dalyviai yra Hempel, Jotun, International Protective Coatings, Steelpaint, PPG Industries, Permatex, Teknos ir kt.
Didžiausi Rusijos tiekėjai yra Akrus, VMP, Russian Paints, Empils, Maskvos chemijos gamykla, ZM Volga ir Raduga.
Per pastaruosius penkerius metus kai kurios ne Rusijos įmonės, įskaitant Jotun, Hempel ir PPG, antikorozinių dangų gamybą lokalizavo Rusijoje. Toks sprendimas turi aiškų ekonominį pagrindą. Naujų antikorozinių dangų pristatymo Rusijos rinkoje atsipirkimo laikotarpis svyruoja nuo trejų iki penkerių metų, apskaičiavo Azamat Gareev, ZIT Rossilber vadovas.
Anot Industrial Coatings, šį Rusijos dangų rinkos segmentą būtų galima apibūdinti kaip oligopsoniją – rinkos formą, kurioje pirkėjų skaičius yra mažas. Priešingai, pardavėjų skaičius yra didelis. Kiekvienas Rusijos pirkėjas turi savo gana griežtus vidinius reikalavimus, kurių tiekėjai privalo laikytis. Skirtumas tarp klientų reikalavimų gali būti drastiškas.
Dėl to tai vienas iš nedaugelio Rusijos dangų pramonės segmentų, kuriame kaina nėra tarp pagrindinių paklausą lemiančių veiksnių.
Pavyzdžiui, pagal Rusijos naftos ir dujų pramonės dangų tiekėjų registrą „Rosneft“ leido naudoti 224 antikorozinių dangų tipus. Palyginimui, „Gazprom“ patvirtino 55 dangas, o „Transneft“ – tik 34.
Kai kuriuose segmentuose importo dalis yra gana didelė. Pavyzdžiui, Rusijos įmonės importuoja beveik 80 procentų dangų, skirtų atviroje jūroje vykdomiems projektams.
Konkurencija Rusijos antikorozinių dangų rinkoje yra labai stipri, sakė Maskvos chemijos gamyklos generalinis direktorius Dmitrijus Smirnovas. Tai verčia įmonę neatsilikti nuo paklausos ir kas porą metų pradėti gaminti naujas dangų linijas. Jis pridūrė, kad bendrovė taip pat valdo paslaugų centrus, kontroliuoja dangų naudojimą.
„Rusijos dangų įmonės turi pakankamai pajėgumų plėsti gamybą, o tai sumažintų importą. Dauguma dangų, skirtų naftos ir dujų įmonėms, įskaitant skirtas jūriniams projektams, gaminamos Rusijos gamyklose. Šiomis dienomis, siekiant pagerinti ekonominę situaciją, visoms šalims svarbu didinti savos gamybos prekių gamybą“, – sakė D. Dubrobsky.
Žaliavų trūkumas antikorozinių dangų gamybai yra vienas iš veiksnių, trukdančių Rusijos įmonėms plėsti savo dalį rinkoje, pranešė Industrial Coatings, remdamasi vietos rinkos analitikais. Pavyzdžiui, trūksta alifatinių izocianatų, epoksidinių dervų, cinko dulkių ir kai kurių pigmentų.
„Chemijos pramonė yra labai priklausoma nuo importuojamų žaliavų ir yra jautri jų kainodarai. Dėl naujų produktų kūrimo Rusijoje ir importo pakeitimo pastebimos teigiamos žaliavų tiekimo tendencijos dangų pramonei“, – sakė D. Dubrobsky.
„Būtina toliau didinti pajėgumus, kad būtų galima konkuruoti, pavyzdžiui, su Azijos tiekėjais. Užpildus, pigmentus, dervas, ypač alkidines ir epoksidines, dabar galima užsisakyti iš Rusijos gamintojų. Izocianato kietiklius ir funkcinius priedus daugiausia sudaro importas. Galimybė plėtoti šių komponentų gamybą turi būti aptarta valstybiniu lygiu.
Dangos atviroje jūroje projektams dėmesio centre
Pirmasis Rusijos jūrinis projektas buvo ledui atspari naftos gavybos stacionari platforma „Prirazlomnaya“ jūroje Pečorų jūroje, į pietus nuo Novaja Zemljos. „Gazprom“ pasirinko „Chartek 7“ iš International Paint Ltd. Pranešama, kad bendrovė įsigijo 350 000 kg dangų, skirtų platformos antikorozinei apsaugai.
Kita Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ Kaspijos jūroje eksploatuoja Korčagino platformą nuo 2010 m., o Philanovskoe platformą – nuo 2018 m.
Pirmajam projektui Jotun pateikė antikorozines dangas, o antrajam – Hempel. Šiame segmente reikalavimai dangoms yra ypač griežti, nes dangų advokato restauravimas po vandeniu neįmanomas.
Antikorozinių dangų paklausa atviroje jūroje yra susijusi su pasaulinės naftos ir dujų pramonės ateitimi. Rusijai priklauso apie 80 procentų naftos ir dujų išteklių, paslėptų po Arkties šelfu, ir didžiąją dalį išžvalgytų atsargų.
Palyginimui, JAV priklauso tik 10 procentų lentynos išteklių, po to seka Kanada, Danija, Grenlandija ir Norvegija, kurios dalijasi likusius 10 procentų. Apskaičiuota, kad Rusijos išžvalgytos naftos atsargos jūroje sudaro iki penkių milijardų tonų naftos ekvivalentų. Norvegija yra tolima antroji vieta, turinti vieną milijardą tonų įrodytų atsargų.
„Tačiau dėl daugelio priežasčių – tiek ekonominių, tiek aplinkosaugos – šie ištekliai gali likti neatgauti“, – sakė aplinkos apsaugos organizacijos „Bellona“ analitikė Anna Kireeva. „Daugeliu vertinimų, pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti jau po ketverių metų, 2023 m. Didžiuliai vyriausybės investiciniai fondai, kurie buvo sukurti iš naftos, taip pat traukiasi nuo investicijų į naftos sektorių – tai gali paskatinti pasaulinis kapitalas perkeliamas nuo iškastinio kuro, kai vyriausybės ir instituciniai investuotojai investuoja lėšas į atsinaujinančią energiją.
Tuo pat metu tikimasi, kad per ateinančius 20–30 metų gamtinių dujų suvartojimas augs – dujos sudaro didžiąją Rusijos išteklių dalį ne tik Arkties šelfe, bet ir sausumoje. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad siekia, kad Rusija taptų didžiausia gamtinių dujų tiekėja pasaulyje – mažai tikėtina perspektyva, atsižvelgiant į Maskvos konkurenciją iš Artimųjų Rytų, pridūrė Kireeva.
Tačiau Rusijos naftos kompanijos teigė, kad lentynų projektas greičiausiai taps Rusijos naftos ir dujų pramonės ateitimi.
Viena pagrindinių „Rosneft“ strateginių krypčių yra angliavandenilių išteklių plėtra žemyniniame šelfe, nurodė bendrovė.
Šiandien, kai atrasti ir išplėtoti beveik visi pagrindiniai naftos ir dujų telkiniai sausumoje, o technologijos ir skalūnų naftos gavyba sparčiai auga, faktas, kad pasaulio naftos gavybos ateitis yra Pasaulio vandenyno kontinentiniame šelfe, neabejotina, teigia Rosneft. sakoma pareiškime savo interneto svetainėje. Rusijos šelfas turi didžiausią plotą pasaulyje: daugiau nei šešis milijonus km, o „Rosneft“ yra didžiausia Rusijos kontinentinio šelfo licencijų turėtoja, pridūrė bendrovė.
Paskelbimo laikas: 2024-04-17
