Nauji projektai Rusijos naftos ir dujų pramonėje, įskaitant Arkties šelfe, žada tolesnį antikorozinių dangų vidaus rinkos augimą.
COVID-19 pandemija turėjo milžinišką, bet trumpalaikį poveikį pasaulinei angliavandenilių rinkai. 2020 m. balandžio mėn. pasaulinė naftos paklausa pasiekė žemiausią lygį nuo 1995 m., o Brent žalios naftos etaloninė kaina sumažėjo iki 28 USD už barelį po sparčiausiai išaugusio perteklinio naftos kiekio.
Tam tikru momentu JAV naftos kaina netgi pirmą kartą istorijoje tapo neigiama. Tačiau šie dramatiški įvykiai, regis, nesustabdo Rusijos naftos ir dujų pramonės veiklos, nes prognozuojama, kad pasaulinė angliavandenilių paklausa greitai atsigaus.
Pavyzdžiui, TEA tikisi, kad naftos paklausa atsigaus iki prieš krizę buvusio lygio jau 2022 m. Dujų paklausos augimas, nepaisant rekordinio sumažėjimo 2020 m., ilgainiui tam tikru mastu turėtų sugrįžti dėl spartėjančio pasaulinio perėjimo nuo anglies prie dujų elektros energijos gamybai.
Rusijos gigantai „Lukoil“, „Novatek“, „Rosneft“ ir kiti puoselėja planus pradėti naujus naftos ir dujų gavybos projektus tiek sausumoje, tiek Arkties šelfe. Rusijos vyriausybė Arkties išteklių eksploatavimą naudojant SGD laiko savo Energetikos strategijos iki 2035 m. pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, Rusijos antikorozinių dangų paklausos prognozės taip pat yra šviesios. Bendri pardavimai šiame segmente 2018 m. siekė 18,5 mlrd. rublių (250 mln. JAV dolerių), rodo Maskvoje įsikūrusios analitinės laboratorijos „Discovery Research Group“ atliktas tyrimas. Į Rusiją importuota dangų už 7,1 mlrd. rublių (90 mln. JAV dolerių), nors, analitikų teigimu, importas šiame segmente linkęs mažėti.
Kita Maskvoje įsikūrusi konsultacinė agentūra „Concept-Center“ apskaičiavo, kad fiziniai pardavimai rinkoje svyruoja nuo 25 000 iki 30 000 tonų. Pavyzdžiui, 2016 m. antikorozinių dangų rinka Rusijoje buvo įvertinta 2,6 mlrd. rublių (42 mln. JAV dolerių). Manoma, kad pastaraisiais metais rinka nuolat augo, vidutiniškai du–tris procentus per metus.
Rinkos dalyviai reiškia pasitikėjimą, kad dangų paklausa šiame segmente ateinančiais metais augs, nors COVID-19 pandemijos poveikis dar nesibaigė.
„Remiantis mūsų prognozėmis, paklausa [artimiausiais metais] šiek tiek didės. Naftos ir dujų pramonei reikalingos antikorozinės, karščiui atsparios, ugniai atsparios ir kitų tipų dangos, kad būtų galima įgyvendinti naujus projektus. Tuo pačiu metu paklausa pereina prie vieno sluoksnio polifunkcinių dangų. Žinoma, negalima ignoruoti koronaviruso pandemijos pasekmių, kuri, beje, dar nesibaigė“, – sakė Rusijos dangų gamintojos „Akrus“ generalinis direktorius Maksimas Dubrovskis. „Pagal pesimistines prognozes, statybos [naftos ir dujų pramonėje] gali nevykti taip sparčiai, kaip planuota anksčiau.“
Valstybė imasi priemonių, kad paskatintų investicijas ir pasiektų planuojamą statybų tempą.“
Ne kainų konkurencija
„Industrial Coatings“ duomenimis, Rusijos antikorozinių dangų rinkoje yra mažiausiai 30 žaidėjų. Pirmaujantys užsienio žaidėjai yra „Hempel“, „Jotun“, „International Protective Coatings“, „Steelpaint“, „PPG Industries“, „Permatex“, „Teknos“ ir kiti.
Didžiausi Rusijos tiekėjai yra „Akrus“, „VMP“, „Russian Paints“, „Empils“, Maskvos chemijos gamykla, „ZM Volga“ ir „Raduga“.
Per pastaruosius penkerius metus kai kurios ne Rusijos įmonės, įskaitant „Jotun“, „Hempel“ ir PPG, lokalizavo antikorozinių dangų gamybą Rusijoje. Toks sprendimas turi aiškų ekonominį pagrindą. Naujų antikorozinių dangų pateikimo Rusijos rinkai atsipirkimo laikotarpis svyruoja nuo trejų iki penkerių metų, skaičiuoja „ZIT Rossilber“ vadovas Azamatas Garejevas.
Pasak „Industrial Coatings“, šį Rusijos dangų rinkos segmentą galima apibūdinti kaip oligopsoniją – rinkos formą, kurioje pirkėjų skaičius yra mažas. Tuo tarpu pardavėjų skaičius yra didelis. Kiekvienas Rusijos pirkėjas turi gana griežtus vidinius reikalavimus, kurių tiekėjai privalo laikytis. Skirtumas tarp klientų reikalavimų gali būti labai didelis.
Todėl tai vienas iš nedaugelio Rusijos dangų pramonės segmentų, kuriame kaina nėra vienas pagrindinių paklausą lemiančių veiksnių.
Pavyzdžiui, „Rosneft“ patvirtino 224 antikorozinių dangų tipus, remiantis Rusijos naftos ir dujų pramonės dangų tiekėjų registru. Palyginimui, „Gazprom“ patvirtino 55 dangas, o „Transneft“ – tik 34.
Kai kuriuose segmentuose importo dalis yra gana didelė. Pavyzdžiui, Rusijos įmonės importuoja beveik 80 procentų dangų, skirtų jūriniams projektams.
„Konkurencija Rusijos antikorozinių dangų rinkoje yra labai stipri“, – teigė Maskvos chemijos gamyklos generalinis direktorius Dmitrijus Smirnovas. „Tai skatina bendrovę neatsilikti nuo paklausos ir kas porą metų pradėti naujų dangų linijų gamybą. Jis pridūrė, kad bendrovė taip pat valdo aptarnavimo centrus, kurie kontroliuoja dangų dengimą.“
„Rusijos dangų įmonės turi pakankamai pajėgumų plėsti gamybą, o tai sumažintų importą. Dauguma dangų naftos ir dujų įmonėms, įskaitant ir skirtas jūriniams projektams, gaminamos Rusijos gamyklose. Šiomis dienomis, siekiant pagerinti ekonominę padėtį, visoms šalims svarbu padidinti savo gamybos prekių gamybą“, – sakė Dubrobskis.
„Industrial Coatings“, remdamasi vietos rinkos analitikais, pranešė, kad antikorozinių dangų gamybos žaliavų trūkumas yra vienas iš veiksnių, trukdančių Rusijos įmonėms plėsti savo rinkos dalį. Pavyzdžiui, trūksta alifatinių izocianatų, epoksidinių dervų, cinko dulkių ir kai kurių pigmentų.
„Chemijos pramonė labai priklauso nuo importuojamų žaliavų ir yra jautri jų kainodarai. Dėl naujų produktų kūrimo Rusijoje ir importo pakeitimo, dangų pramonei žaliavų tiekimo srityje stebimos teigiamos tendencijos“, – teigė Dubrobskis.
„Būtina toliau didinti pajėgumus, kad būtų galima konkuruoti, pavyzdžiui, su Azijos tiekėjais. Užpildus, pigmentus, dervas, ypač alkidines ir epoksidines, dabar galima užsisakyti iš Rusijos gamintojų. Izocianatinių kietiklių ir funkcinių priedų rinką daugiausia sudaro importas. Šių komponentų gamybos plėtros mūsų šalyje galimybės turi būti aptartos valstybiniu lygmeniu.“
Dėmesio centre – dangos jūriniams projektams
Pirmasis Rusijos jūrinis projektas buvo stacionari naftos gavybos platforma „Prirazlomnaya“, atspari ledui, Pečioros jūroje, į pietus nuo Novaja Zemlia. „Gazprom“ pasirinko „Chartek 7“ iš „International Paint Ltd.“. Pranešama, kad bendrovė įsigijo 350 000 kg dangų platformos antikorozinei apsaugai.
Kita Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ Kaspijos jūroje nuo 2010 m. valdo Korčiagino platformą, o nuo 2018 m. – Filanovskojės platformą.
Pirmajam projektui antikorozines dangas tiekė „Jotun“, o antrajam – „Hempel“. Šiame segmente dangoms keliami ypač griežti reikalavimai, nes dangų teisininko restauravimas po vandeniu neįmanomas.
Antikorozinių dangų paklausa jūriniame segmente yra susijusi su pasaulinės naftos ir dujų pramonės ateitimi. Rusijai priklauso apie 80 procentų Arkties šelfe slypinčių naftos ir dujų išteklių ir didžioji dalis išžvalgytų atsargų.
Palyginimui, JAV valdo tik 10 procentų šelfo išteklių, po jų seka Kanada, Danija, Grenlandija ir Norvegija, kurios pasidalija likusius 10 procentų tarpusavyje. Rusijos išžvalgytos jūrinės naftos atsargos siekia penkis milijardus tonų naftos ekvivalento. Norvegija yra antroje vietoje su milijardu tonų patvirtintų atsargų.
„Tačiau dėl daugelio priežasčių – tiek ekonominių, tiek aplinkosauginių – šie ištekliai gali būti neatgauti“, – teigė aplinkos apsaugos organizacijos „Bellona“ analitikė Anna Kireeva. „Remiantis daugeliu skaičiavimų, pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti jau po ketverių metų, 2023 m. Didžiuliai vyriausybės investiciniai fondai, kurie patys buvo sukurti naftos pagrindu, taip pat traukiasi iš investicijų į naftos sektorių – šis žingsnis gali paskatinti pasaulinį kapitalo perkėlimą nuo iškastinio kuro, nes vyriausybės ir instituciniai investuotojai investuoja į atsinaujinančiąją energiją.“
Tuo pačiu metu tikimasi, kad gamtinių dujų suvartojimas per ateinančius 20–30 metų augs, o dujos sudaro didžiąją dalį Rusijos išteklių ne tik Arkties šelfe, bet ir sausumoje. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad siekia, jog Rusija taptų didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja – mažai tikėtina perspektyva, atsižvelgiant į Maskvos konkurenciją Artimuosiuose Rytuose, pridūrė Kireeva.
Tačiau Rusijos naftos kompanijos teigė, kad šelfinis projektas greičiausiai taps Rusijos naftos ir dujų pramonės ateitimi.
Viena pagrindinių „Rosneft“ strateginių sričių yra angliavandenilių išteklių plėtra kontinentiniame šelfe, teigė bendrovė.
Šiandien, kai beveik visi pagrindiniai sausumos naftos ir dujų telkiniai yra atrasti ir plėtojami, o technologijos ir skalūnų naftos gavyba sparčiai auga, faktas, kad pasaulinės naftos gavybos ateitis yra Pasaulio vandenyno kontinentiniame šelfe, yra neginčijamas, savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime teigė „Rosneft“. Rusijos šelfo plotas yra didžiausias pasaulyje: daugiau nei šeši milijonai km², o „Rosneft“ yra didžiausia Rusijos kontinentinio šelfo licencijų turėtoja, pridūrė bendrovė.
Įrašo laikas: 2024 m. balandžio 17 d.
